Jovita - internetinis žurnalas mąstantiems

Nuo seno per Jonines buvo vaišinamasi įvairiausiais sūriais — šviežiais, džiovintais, pakeptais, su kmynais ar peletrūnais. Tai pagrindinis Joninių patiekalas. Ne tik vaišinosi, bet ir būrė. Vainiko reikšmė Joninių šventėje ypatinga. Apskritas, pabaigos neturintis vainikas reiškia amžinybę ir darną. Žmogaus dvasinį tyrumą. Savo forma jis panašus į saulę, teikiančią šilumą ir gyvybę. 

Nors vainikais Joninių naktį puošiasi visi, bet jis visų pirma — jaunų, netekėjusių mergelių puošmena. Tai doros ir skaistybės simbolis. Joninių naktį netekėjusi mergina turi nuo devynių kalnų nuskinti po skirtingą žolyną, nupinti vainiką ir plukdyti jį vandeniu. Vainikas nuplauks pas būsimą vyrą. Kad vainikas turėtų stebuklingą galią ir galėtų išpildyti svajones, reikia žolynus surinkti iš septynių laukų, septynių rūšių, ir su niekuo nešnekant nupinti.  

Joninių dieną su deglais ir paruginėmis dainomis lankomi javai — tai padeda javams geriau augti. Rugiai — skalsos, sotumo simbolis. Jų paragavus, visus metus užteks duonos kasdieninės. Joninių vakarą, surinkus devynių žolių puokštę, vadinamą kupole, reikia sugrįžti prie namų ir užmesti ją ant namo stogo. Jei pavyks tai padaryti - namus aplenks gaisrai, piktos dvasios, ligos ir visokios kitokios nelaimės.

Jeigu Joninių rytmetį buvo didesnė rasa, tikimasi geresnio derliaus. Joninės simbolizuoja gamtos suvešėjimą, tad ir Joninių stalas turi būti gausus. Nuo seno lietuviai per Jonines gausiai vaišindavosi.