"Mes esame tiltas per amžinybę , nusidriekiantis viršum jūros: patrakėliškai ieškantys malonumų, smagiai tyrinėjantys paslaptis, pasirenkantys nelaimes, triumfą, išmėginimus, neįtikėtinus sutapimus, vėl ir vėl iš naujo išbandantys save ir besimokantys mylėti, mylėti, mylėti?!" Ricardas Bachas |
| Kaip vyrai slaugo moterį |
 |
 |
|
Kodėl TU lovoje? Sergi? O TU žinai, visai gerai atrodai, nors ir sergi. Aš tai labai valgyti noriu, o TU? Ne, TU gulėk gulėk - nesikelk. Aš pats viską pasidarysiu. Kur pas mus makaronai? Dėžutėj? Kurioj - ČIA jos penkios.. Kaip ji atrodo? Tu nesikelk, nereikia - aš pats susirasiu. Ne, šitoj miltai... Ne tai... Šitoje - cukrus... Koks skirtumas, ką išpyliau!? Kruopos kažkokios... Kam atsikėlei!? Aš pats sutvarkysiu! Nesijaudink ir eik į lovą - viskas ok. Klausyk, o kur pas mus atidarytuvas yra? Ne, stalčiuj nėra - negi manai nepažiūrėjau. Vėl atsikėlei?! Tu juk sergi. Oooo, kur suradai? Stalčiuj??? Nesuprantu - aš ten du kartus žiūrėjau... Eik, aš viską padarysiu pats... Blet - įsipjoviau pirštą!! Ar pas mus yra jodo? Subintuok man prašau pirštą. Atsargiai, labai skauda! Galva suktis pradėjo, einu gal prigulsiu... Analgino atnešk. Išjunk televizorių. Pradaryk langą. Ne, kiaušinienės nenoriu, geriau blynų. Uždaryk virtuves duris, ligoniams reikia ramybės...
|
